Ar įmanoma net ir senatvėje neprarasti proto aštrumo?

Ar įmanoma net ir senatvėje neprarasti proto aštrumo? 

Neutraliai ir pozityviai šio fakto niekaip neišeis pateikti: senstant žmogaus kognityvinės funkcijos silpnėja. Tai natūralus ir nepermaldaujamas procesas. Jis visų pirma pasireiškia suprastėjusia atmintimi, informacijos įsisavinimo greičiu, argumentavimo įgūdžiais ir t.t. Žinoma, kiekvienas žmogus – tai atskira istorija, bet dauguma iš mūsų tikrai susidurs su problemomis, bandydami išlaikyti proto aštrumą ir vėlyvame amžiuje. Turint omenyje tai, kad gyvename senstančioje visuomenėje, ši problema bus tik aktualesnė ir aktualesnė. O gal vis dėlto kognityvinių funkcijų prastėjimo klausimas gali būti sprendžiamas? Kokios priemonės mums čia galėtų padėti?

Fizinė ir protinė sveikata – susijusios

Tai gali prieštarauti jūsų intuicijai, bet jeigu norime maksimaliai aštraus proto, mums reikėtų iš pradžių pasirūpinti savo raumenų aštrumu. Fizinės mankštos naudos žmogaus sveikatai akivaizdžios: mažesnė antsvorio, diabeto, pakilusio kraujospūdžio ar netgi vėžio grėsmė. Visgi apie dvasines kalbama rečiau. Ne visi žino, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau kenčia ir nuo nerimo sutrikimų, nemigos, depresijos. Sportas taip pat naudingas ir kognityvinėms funkcijoms. Tyrimais įrodyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės išsaugo geresnę atmintį. Dar daugiau, panašu, kad genetiškai labiau linkusieji susirgti Alzheimerio liga šią riziką gali šiek tiek sumažinti būtent išlikdami fiziškai aktyviais. Ne ką mažiau svarbus ir kitas fizinės sveikatos aspektas – mityba. Jos pagrindą turėtų sudaryti vaisiai, daržovės, mėsa ir jūros gėrybės, vengiant didelių kiekių miltinių ar labai riebių produktų. Jau net nekalbant apie įvairius pusfabrikačius. Kaip mityba susijusi su kognityvinėmis funkcijomis? Ji daro didžiulę įtaką mūsų kraujotakai, o būtent pastaroji užtikrina ir gerą smegenų būklę, o tuo pačiu – sklandų jų veikimą.

Miegas ir socialiniai ryšiai

Jeigu norite pakenkti savo kognityvinėms funkcijomis, tai tikrai padarysite paprasčiausiai apvogdami save nuo miego. Jeigu manote, kad jums jo daug visai nereikia ir galite išsiversti su kokiomis šešiomis valandomis, labai klystate. Miego specialistai atkreipia dėmesį, kad rekomenduojamų 7–9 valandų negaunantieji labai kenkia savo kognityvinėms funkcijoms. Šis trūkumas visų pirma atsiliepia mūsų atminčiai. Būtent miego metu smegenys apdoroja ir į lentynėles sudėlioja per dieną sukauptą informaciją. Tuo pačiu labai nukenčia mūsų koncentracija, kūrybingumas, problemų sprendimo įgūdžiai. Miego trūkumas labai veikia ir emocijas – tampame imlesni nerimui ir depresijai. Netgi keliama hipotezė, kad vyresniame amžiuje sutrinkančios miego kokybės ir silpstančių kognityvinių funkcijų koreliacija – toli gražu ne atsitiktinė. Skaičiuojama, kad maždaug kas ketvirtas senjoras kenčia nuo silpnesnės ar stipresnės nemigos. Mitas, kad vyresniems žmonėms miego reikia mažiau. Jis jiems lygiai toks pats svarbus, o gal net svarbesnis. Patyrus jo sutrikimus, reikėtų ne gerti migdomuosius, o kreiptis į specialistą. Labai gali būti, kad išspręsta miego problema turės ir teigiamą kognityvinį efektą.

Nauji įspūdžiai ir stimuliacijos

Mokslininkai jau yra pateikę praktiškai nenuginčijamus įrodymus, kad labai didelę įtaką mūsų fizinei bei protinei sveikatai turi socialiniai ryšiai. Jie ypač naudingi atminčiai bei kognityvinėms funkcijoms. Nustatyta ir tai, kad žmonės, kenčiantys nuo vienatvės ar depresijos, patiria greitesnį kognityvinių funkcijų regresą. Tvirti socialiniai ryšiai padeda žmonėms geriau tvarkytis su stresu, treniruoja daugelį kognityvinių įgūdžių (pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo). Reguliarus, turtingas bendravimas stiprina mūsų neuronų tinkus, lėtindamas jų natūralų irimą. Panašų efektą kognityvinei sveikatai turi ir protinis aktyvumas. Mokslininkai atkreipia dėmesį, jog svarbiau ne žmogaus išsilavinimo lygis, o reguliari smegenų stimuliacija, patiriama ieškant ir geriant naują informaciją. Vieno tyrimo metu grupės septyniasdešimtmečių ir aštuoniasdešimtmečių klausta, kaip dažnai jie užsiima viena iš šešių veiklų: skaitymu, rašymu, galvosūkių sprendimu, stalo žaidimais, įsitraukimu į diskusijas ir muzikavimu. Paaiškėjo, kad dažniau jas praktikuojantieji pasižymi sveikesnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Šioms veikloms dėmesį skirti specialistai rekomenduoja visiems žmonėms. Be to, jų teikiamas naudas galima gauti ir dar intensyviau. Tai padaryti padeda specialios kognityvinės mankštos. 

Apčiuopiami ir pamatuojami mankštų rezultatai

Specialistai pažymi, jog reikėtų atsikratyti įsitikinimo, esą kognityvinių funkcijų silpnėjimas yra neišvengiamas ir nepermaldaujamas procesas. Tyrimai aiškiai ir konkrečiai įrodo, kad tokios kognityvinių mankštų programos kaip BrainRx padeda spręsti net ir senjorų su labai nusilpusiomis kognityvinėmis funkcijomis problemas. Tokių treniruočių metu žmogus dirba su individualiu treneriu ir atlieka sužaidybintas, palaipsniui sunkėjančias užduotis, taip užtikrinant aukštą įsitraukimo lygį. Neuromokslinininkė Christina Ledbetter ir medicinos daktaras Randolph James, atliko tyrimą, kurio metu senjorams taikė kompleksinę 90 valandų kognityvinių mankštų, derinamą su specialia dieta, fizine mankšta ir miego terapija, programą. Visiems senjorams prieš tai buvo diagnozuotas lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas. Priemonių paketas leido gerokai pagerinti tiek jų protinę veiklą, tiek pačią gyvenimo kokybę. Dar daugiau, iš naujo atlikus testus, senjorams nebebuvo diagnozuotas ir pats kognityvinių funkcijų sutrikimas. MRI aparatu atliktas skenavimas netgi patvirtino, jog sustiprėjo pats jų neuronų tinklas, taip praktiškai įrodant, kad, derinant BrainRx programą ir fizinį aktyvumą, įmanoma gerokai pristabdyti su senėjimu siejamą kognityvinių įgūdžių praradimo procesą.