Ar žmonijos kalbos įgūdžiai silpsta?

Nereikia net sakyti, kad būtent kalba žmogų daro žmogumi. Tai pagrindinis mūsų komunikacijos įrankis, būdas suprasti mus supančią aplinką, išreikšti save bei patirti pasaulį. Žmonėmis, kurie yra gerai įvaldę kalbą mes paprastai žavimės, o suradę žodžius, kurie tinkamai išreiškia mūsų mintis, patiriame pasitenkinimo jausmą. Deja, kalbos dovana ne kiekvienam žmogui pasiekiama vienodai lengvai. Kalbos sutrikimai pakerta pasitikėjimą savimi, trukdo kokybiškai įsitraukti į socialinį gyvenimą, o taip pat siekti akademinių ar profesinių rezultatų. Vis dėlto, mokslui vis geriau suprantant, kaip veikia mūsų kalbinis mechanizmas, tokios problemos nebėra neišsprendžiamos. Kompleksiškas terapijos ir mankštų paketas leidžia į kalbos sutrikimus pasižiūrėti iš kelių skirtingų kampų bei gerokai palengvinti nuo jų kenčiančio žmogaus gyvenimą.

Kalbos sutrikimų tipai ir priežastys

Kalbos sutrikimais visų pirma vadinamos žmogaus patiriamos problemos šiam dėliojant garsus. Jų priežastimi gali būti ir įvairūs balso stygų ar kvėpavimo nesklandumai. Vis dėlto dažniausiai problema būna kognityvinio pobūdžio – žmogaus smegenys paprasčiausiai „kalbos įrankių“ nekontroliuoja taip gerai, kaip turėtų. Turbūt geriausiai žinomas ir plačiausiai paplitęs kalbos sutrikimas – tai mikčiojimas. Nuo jo kenčiantieji kalbėdami tarsi užsikerta, sunkiai užbaigia ilgesnius sakinius ir t.t. Tačiau tokių problemų yra įvairesnių. Pavyzdžiui, kalba sutrinka žmonėms, kurie kenčia nuo apraksijos. Tai neurologinis sutrikimas, atimantis iš jų gebėjimą atlikti veiksmus, kuriuos pacientas tarsi ir turi visas fizines galimybes įvykdyti. Dažna ir dizartrija vadinama būsena, pasireiškianti daugialypiais tarimo trūkumais. Tokiais atvejais sutrinka žmogaus artikuliacija, balsas, kvėpavimas, mimika. Kalbos sutrikimus dažnai sukelia ir kitos kognityvinės problemos. Pavyzdžiui, autizmas arba dėmesio sutrikimai. Visais atvejais problemas gali padėti spręsti kvalifikuotas logopedas, o geriausi rezultatai pasiekiami tuo pačiu taikant ir kognityvinę terapiją.

Kaip atpažįstami kalbos sutrikimai

Kalbos sutrikimai kalbos sutrikimams nelygūs. Kartais jie pastebimi labai lengvai, o kitą sykį problemą pastebi tik ištreniruotą ausį turintys specialistai. Vis dėlto, labai svarbu turėti omenyje, kad negydomi kalbos sutrikimai, kaip ir bet kokios kitos medicininės problemos, turi savybę progresuoti. Kaip tuomet atpažinti pavojus maksimaliai greitai? Akivaizdžiausias signalas – vyresnis nei dviejų metų vaikas, dar nebandantis tarti žodžių ar formuluoti jų junginių. Tačiau kiti sutrikimai pasireiškia vėliau ir subtiliau. Suklusti reikėtų, jeigu vaikas kartoja skiemenis arba garsus, kalbėdamas prideda nereikalingų garsų ar netgi žodžių, arba juos savotiškai ištęsia bei iškreipia. Kai kuriuos ženklus labiau ne girdime, o matome. Pavyzdžiui, žmogus kalbėdamas labai blaškosi, atrodo akivaizdžiai jaučiantis frustraciją, daro daug ir ilgų pauzių, dažnai mirksi ar kitaip išduoda įsitempimą. Visi šie simptomai turi labai logišką paaiškinimą. Kaip kad pastebi lingvistai, visi žmonės savo sąmonėje turi savotišką „universalią kalbą“. Kalba – tiesiogine ta žodžio prasme yra tarytum tos „universaliosios kalbos“ vertimas. Maži vaikai dėl to taip lengvai ir išmoksta naujos kalbos – jie natūraliai įvaldo lingvistinę struktūrą, kuri jiems leidžia išreikšti save. Kalbos sutrikimas iš esmės reiškia neatitikimą tarp kognityviniame lygmenyje esančios „universalios“ ir „fiziškosios“ kalbų.

Kaip kalbos sutrikimai gydomi?

Kalbos sutrikimai yra gydomi priklausomai nuo jų intensyvumo. Kartais, ypač jegu jie pasireiškia mažiems vaikams, problema išsisprendžia savaime – socializuojantis, suteikiant galimybę pasinerti į kalbą. Vis dėlto, dažniausiai prireikia specialistų įsikišimo. Vėlgi, kokios būtent pagalbos reikia, labai priklauso nuo konkretaus atvejo, bet terapeutas paprastai darbą pradeda nuo gerklės bei veido raumenų stiprinimo, o taip pat kvėpavimo pratimų. Tokios priemonės žmogui padeda išmokti geriau kontroliuoti savo judesius, todėl, laikui bėgant, kalba tampa sklandesnė, aiškesnė, o pats kalbėjimo veiksmas nebekelia tiek daug frustracijos. Būtent emocinė ir psichologinė būsenos labai dažnai būna tuo faktoriumi, kuris lemia kalbinį „bloką“. Žmogus taip bijo apsikvailinti, kad paprasčiausiai būna tos baimės sukaustomas. Todėl didelę terapeuto darbo dalį sudaro ir bendravimas, bandymas prisikasti prie problemų šaknies, suteikti daugiau ramybės ir pasitikėjimo savimi. Neretai nerimo būna tokio stipraus, kad padėti neįmanoma be antidepresantų. Vis dėlto, kaip jau galėjome įsitikinti, kalbos sutrikimai pakankamai dažnai yra kitos problemos simptomas: dėmesio sutrikimų, mokymosi sunkumų, galvos traumų ir pan. Tokiais atvejais ypatingai efektyviu sprendimo būdu tampa kognityvinės mankštos.

Kognityvinių mankštų nauda kalbai

Smegenų stimuliacija arba, kitaip tariant, kognityvinės mankštos gali gerokai pagreitinti kalbos terapiją sėkmę, tuo pačiu padėdamos žmogui pačiam susikurti vidinį mechanizmą, kaip neleisti sutrikimams vėl pasirodyti. „BrainRx“ metodo teigiamas efektas pakartotinai įrodytas ir moksliniais tyrimais. Bazinis jo principas kalba apie tai, kad visi mes turime septynis didžiuosius kognityvinius įgūdžius: koncentracijos, darbinės bei ilgalaikės atminties, informacijos apdorojimo greičio, vaizdinės bei girdimosios medžiagos apdorojimo, o taip pat logikos ir sprendimų priėmimo. Jeigu tik kuris nors iš šių įgūdžių yra nusilpęs, sutrinka visa kognityvinė sistema. Tai gali pasireikšti būtent kalbiniais sutrikimais. Individualių, sužaidybintų „BrainRx“ mankštų metu kaip tik ir ugdomi tie įgūdžiai, kurie žmogui sukelia sunkumų. Tokio pobūdžio treniruotes Lietuvoje vykdanti „Braingym“ procesą visada pradeda nuo vadinamojo „Gibson testo“, kurio rezultatais remiantis yra sudaroma konkrečiam asmeniui skirta mokymosi programa. Mankštų tikslas – pagerinti silpniausius kognityvinus įgūdžius. Pavyzdžiui, koncentracijos trūkumas arba problemos, suvokiant garsinę informaciją, sutrikdo gebėjimą tinkamai išgirsti kitų bei savo tariamus garsas, kelia papildomą frustraciją tariant sudėtingesnius žodžius ir t.t. Tuo tarpu patobulinus šiuos sugebėjimus, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, kantrybės bei užtikrintumo.

Taigi, jeigu jūs patys arba jūsų artimieji patiria problemų kalbėdami, viena pirmųjų priemonių turėtų būti būtent „Gibson testas“, pasufleruosiantis, kokie turėtų būti tolesni veiksmai. Užsiregistruokite į nemokamą konsultaciją su „Braingym“ ekspertu.