Ar autizmas turi įtakos vaiko kognityviniam potencialui?

Jau seniai įrodyta, kad autizmo diagnozė nieko nepasako apie žmogaus kognityvinius talentus – praėjo laikai, kai autizmas buvo laikomas liga su diagnoze visam gyvenimui. Šiandien autizmas – vienas dažniausiai pasaulyje paplitusių sutrikimų. Prognozuojama, kad šio amžiaus viduryje autizmas bus diagnozuotas didesniam skaičiui vaikų, nei diabetas, vėžys ir AIDS kartu paėmus.

Genijaus našta

Šiuolaikiniai mokslininkai autizmo spektro sutrikimus yra diagnozavę net ir seniai jau nebegyvantiems garsiems žmonėms – Čarlzas Darvinas, žmogus, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją, taip pat yra vienas jų. Šaltiniai rodo, kad šis anglų gamtininkas ir keliautojas nuo vaikystės mėgo vienatvę ir gamtą, rinko drugelių, mineralų ir kriauklių kolekcijas, savo dėmesį skyrė biologijai ir geologijai – įdomu dar ir tai, kad kitas mokslo doktrinas jis laikė visai nenaudingomis. Šiandien psichologai jam diagnozuotų vieną iš autizmo formų – Aspergerio sindromą. Vienas šio sindromo požymių yra tai, kad Aspergeriu sergantys asmenys pasižymi nestandartiniu mąstymu bei polinkiu viską kruopščiai sisteminti, o iš šaltinių žinoma, kad Čarlzas Darvinas tiesiog patologiškai viską užrašinėdavo, nuolatos kūrė vis naujas duomenų tvarkymo sistemas, sistemindavo ne tik savo, bet ir savo vaikų užrašus. Natūralu, kad ne vienam skaitančiam tokius liudijimus gali kilti hipotetinis klausimas – ar būtų pasaulį išvydusi Darvino teorija, jei mokslininkas nebūtų turėjęs to Aspergerio nulemto maniško polinkio sistematizuoti viską aplinkui?..

Vis tik neriant į tokius apmąstymus, gali iškilti ir kita grėsmė – genialumo lūkestis kiekvienam, atsiduriančiam autizmo spektre. Holivudo filmai labai mėgsta „autisto-genijaus“ personažą – dažnai ekrane matome genialius paauglius, kurie „nulaužia“ programinius kodus per kelias sekundes; vaikus su neįtikėtina regimąja atmintimi ar muzikantus, kurie vos kartą išgirdę gali mintinai atkartoti net sudėtingiausią simfoniją. Tačiau kaip viename tėvų internetiniame forume rašė autisto mama: „Koks mano sūnaus talentas? Iškelti graikų tragedijos vertą sceną, jei jo mėgstama parduotuvė pakeitė prekių išdėstymo tvarką.“ Būtų trumparegiška teigti, kad visi autistai turi „specialias galias“ ar yra genijai – nors tyrimai ir rodo, kad ypatingi gebėjimai dažniau pasireiškia autizmo spektre esančiose žmonių grupėse – jų patiriamos bendravimo ir buities problemos, deja, dažnai užkerta kelią skleistis kitiems autistų talentams. Čia į pagalbą ateina kognityvinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai.

Kokias viltis gali puoselėti autistų tėvai?

Į detales fokusuotas mąstymas gali tapti autizmo sutrikimą turinčio vaiko meninio talento pagrindu. Štai visi muzikiniai genijai turi absoliučią klausą, tačiau muzikai genialūs autistai pasižymi ne tik absoliučia klausa, bet ir muzikine atmintimi, kuri leidžia tą pačią melodiją atkurti natomis, ją išgirdus vos kartą prieš savaites ar net mėnesius. Taip pat, autizmo spektro sutrikimus dažnai vienija vienodumo, pastovumo, rutinos ir sistemos troškimas. Daugumai autistų sunku prisitaikyti prie pokyčių, kartais net tokių menkų, kaip ne vietoje padėta knyga lentynoje. Tačiau kartu, troškimas sistematizuoti ir po kelis šimtus kartų kartoti tą patį dalyką gali duoti labai apčiuopiamus rezultatus vienoje konkrečioje srityje – vis tik kartojimas yra mokslų motina, o C. Monet savo vandens lelijomis įrodė, kad pasikartojimas tikrai netrukdo talentui ir genialumui.

Kaip autisto pokyčių baimę įprasminti šiuolaikiniame pasaulyje? Anot jau minėto „The Economist“, turintys autizmo spektro sutrikimus gali lengviau pastebėti duomenų struktūras ar klaidas jose, kurių ne autistai nemato – dažnai tokiais žmonėmis susidomi Silicio slėnio darbdaviai. Taip pat, ekspertai pabrėžia, kad autistų stipriai išreikštas rutinos poreikis tokius žmones paverčia labai lojaliais darbuotojais. Tiesa, svarbu prisiminti, kad autistams dažniausiai netinka tradicinė darbo pokalbio forma – jiems sunku palaikyti akių kontaktą, klausimus dažnai jie supranta per daug tiesmukai – tačiau jei tokiems kandidatams suteikiama galimybė save parodyti žinių teste ar konkrečioje užduotyje, jie nustelbia konkurentus. Ir tokie sėkmės pavyzdžiai dar kartą įrodo, kad pasitelkus kognityvinių įgūdžių lavinimą, kiekvienas gali atrasti savo talentą, išryškinti jau turimus gebėjimus, ir galop, atrasti savo vietą po saule.