Matas (vardas pakeistas) – pirmos klasės moksleivis, turintis Autizmo spektro sutrikimą. Kaip ir daugumai su autizmu susiduriančių vaikų, jam sunkiai sekėsi užmegzti kontaktą su nepažįstamaisiais ar prisiversti mokytis.
„Matas nuolatos priešinosi, bijodavo pabandyti naujus dalykus. „O jeigu aš pavargsiu? Man nepavyks, aš nemoku, nenoriu ir nedarysiu” – jo nuolatiniai prieštaravimai. Toks jau jis buvo: labai užsispyręs perfekcionistas – jei jau negimiau mokėdamas, tai ir nesimokysiu.
Blogiausia, kad jis taip elgėsi ir priešmokyklinėje grupėje. Auklėtojoms sunkiai sekdavosi jį įkalbėti atlikti kokią nors užduotį. Tačiau jeigu visgi įkalbėti pavykdavo, auklėtojos pagirdavo, kad Matas – gabus vaikas” – pasakoja Mato mama.
Ieškodama būdų, kaip paruošti sūnų lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, moteris internete visai netikėtai atrado keleto tėvų teigiamus atsiliepimus apie intelekto lavinimo centrą „Brain Gym”. Vildamasi, kad su tinkama pagalba sūnus pasiruoš ir bus pajėgus lankyti įprastą mokyklą, ji užrašė sūnų pirmoms trims bandomosioms treniruotėms.
Iš pradžių moteris į užsiėmimus žiūrėjo šiek tiek skeptiškai, nes žinojo, kad Matas ne itin noriai priima naujus dalykus ir yra linkęs priešintis bet kokiam mokymui. Taip pat mama būgštavo, kad trenerės nepajėgs susitvarkyti su vaiko maištavimu, nuolatiniu prieštaravimu ir greitai pačios nuleis rankas. Tačiau Matas sėkmingai baigė ,,Brain Gym” keturių mėnesių kursą, o jo mama noriai pasidalino savo patirtimi su mumis.
– Papasakokite, ką Jūsų vaikas mano apie „Brain Gym” užsiėmimus? Ar jų laukdavo? Gal turi mėgstamiausią užduotį su treneriu?
– Na, jis vaikiškai norėjo, kad vasaros vakarai būtų laisvi. Būtų mieliau nelankęs kursų – tiesiog kam mokytis, jei galima nesimokyti. Bet taip pat pats suvokė, kad į mokyklą eiti baisu, jei nemoki skaityti (čia jo paties sugalvota tiesa). Ir trenerė jam patiko. Ir pagirtas džiaugdavosi. Labai laukdavo prizų, kuriuos gaudavo surinkęs taškus už gerai atliktas užduotis. Taip pat į kursų pabaigą pasigyrė, kad jau beveik moka skaityti ir mokykla nebe tokia baisi.
– Kaip vertintumėte trenerės bendravimą su vaiku?
– Trenerė buvo draugiška, tačiau griežta, nenuolaidžiaujanti. Greitai surado priėjimą prie Mato. Buvau labai nustebusi, kad jis sugebėdavo išsėdėti visą užsiėmimų laiką, o pasipriešinimas lankyti treniruotes sparčiai mažėjo.
– Po kiek laiko pradėjote pastebėti pirmuosius rezultatus? Kas pasikeitė?
– Pirmų labai ženklių pokyčių nereikėjo laukti nė mėnesio: vaikas ėmė daug mažiau skųstis, priešgyniauti. Nustojo vengti fizinio aktyvumo. Dar daugiau – pasidainuodamas užbėgo į 15 pastato aukštą ir atgal. Logopedė pasidžiaugė, kad Matas pasidarė daug sukalbamesnis, entuziastingiau kimba į naujas užduotis. Ir visa tai įvyko per pirmą mėnesį.
– Ar vėliau pastebėjote dar kokių nors pokyčių vaiko elgesyje?
– Taip, laikui bėgant pastebimų pokyčių išryškėjo dar daugiau. Stipriai sumažėjo baimė imtis naujos užduoties – anksčiau vaikas atsikalbinėdavo, sakydamas: „Aš nemoku, o jei man neišeis?” Dabar nebent pasitikslina, „ar tikrai svarbiausia pabandyti padaryti?” ir imasi užduoties iš karto, nors įprastai visą užduočiai skirtą laiką praleisdavo priešindamasis. Nebe taip jautriai reaguoja ir į mano spontaniškus sprendimus ar nesuplanuotus savaitgalius, netikėtus apsilankymus parduotuvėje. Taip pat pasidarė žymiai nuoseklesnis ir supratingesnis, labiau domisi pasauliu, pradėjo mintinai atlikti sudėties ir atimties veiksmus iki 20, skaityti skiemenis (dabar jau kas vakarą perskaito apie 40 žodžių). Netgi įveikė 5 kilometrų distanciją bėgimo varžybose! O svarbiausia – lanko bendro lavinimo mokyklą be mokytojo padėjėjo ir kol kas jam ten visai neblogai sekasi. Žinoma, jo autizmas niekur nedingo, tačiau bendraujant su kitais ir mokantis sutrikimas jam trukdo žymiai mažiau.
– Ar rekomenduotumėte „Brain Gym” išbandyti ir kitiems?
– Nedvejodama rekomenduočiau visiems.
Facebook
Instagram
YouTube