Kaip padėti vaikui, kurio brendimo procesas yra lėtesnis negu bendraamžių? - BrainGym

Vaikams augant pasaulio lūkesčiai jų atžvilgiu kinta šviesos greičiu. Užduotys mokykloje staiga pasunkėja, smagus sportas tampa konkurencingu ir fiziškai sudėtingu, užsiėmimai, žaidimai ir TV laidos, kurias mėgo vaikas, vieną dieną virsta „kūdikiškais“. Visi vaikai stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių normų ir augančių tėvų bei mokytojų lūkesčių. Tačiau, kai vaikas bręsta lėčiau nei jo bendraamžiai, aplinkos pokyčiai gali sukelti vienatvės, gėdos ar pasimetimo jausmus. Daugeliu atvejų, kai vaikai užauga, viskas susilygina, bet pats pasivijimo procesas gali būti sunkus. Šiame etape tėvų vaidmuo yra ypač svarbus, nes tik jų suteikta parama padės vaikui sėkmingai užaugti.

Jaunesnių vaikų nebrandumo požymiai

Vaikai, kurių gimtadieniai yra mokslo metų pabaigoje, greičiausiai bus mažiau subrendę nei jų klasės draugai. Vis dėlto, amžius nėra vienintelis veiksnys, nes vaikai bręsta skirtingu tempu. Nebrandumas gali pasireikšti kaip:

  • Papildomo dėmesio ar pagalbos poreikis situacijose, kur jo ar jos bendraamžiai būtų visiškai savarankiški,
  • Mažesnė fizinė koordinacija (lyginant su bendraamžiais),
  • Greitesnis susierzinimas arba kylančios problemos nusiraminti, kai viskas nevyksta taip, kaip nori,
  • Sunkumai prisitaikant prie naujovių mokykloje,
  • Atsiliekantis fizinis brendimas (pvz.: mažesnis ūgis),
  • Naujos ar sudėtingos veiklos vengimas.

Vyresnių vaikų nebrandumo požymiai

Vaikams augant amžiaus neatitikimas gali pasireikšti kaip:

  • Amžiui netinkami interesai, pavyzdžiui, mažiems vaikams skirtų animacinių filmukų žiūrėjimas,
  • Socialinis pasimetimas, diskomfortas dėl naujų socialinių situacijų (pvz.: pasimatymai, bendraamžių susitikimai),
  • Baimė ar nenoras išbandyti naujus dalykus,
  • Vaikiškas pasišlykštėjimas, gėda, kai kalbama apie seksą ar seksualumą,
  • Mažesnis fizinis išsivystymas nei bendraamžių,
  • Sunkumai prisitaikant prie naujų akademinių iššūkių.

Svarbu pažymėti, kad vaikai gali būti mažiau subrendę vienoje srityje, tačiau labiau pažengę kitoje. Pavyzdžiui, vaikas gali labai gerai mokytis, bet pasimesti, atsidūręs tarp puikiai socialines normas įvaldžiusių bendraamžių.

Emocijų valdymas

Savo esme brandumas nėra susijęs su žaidimais ar žaislais, kurie patinka vaikui, ar siaubo filmų, susikurtų pabaisų baime. Pagrindinis augimo tikslas yra nematomų įgūdžių rinkinio, vadinamo savireguliacija, įgijimas. Savireguliacija – tai gebėjimas suprasti ir valdyti emocijas bei impulsus, kai jie atsiranda. Vaikai, kuriems kyla problemų su savireguliacija, sunkiau susidoroja net su nedidelėmis nesėkmėmis, nekontroliuoja impulsyvaus elgesio. Pavyzdžiui, situacija, kai paauglys sulaužo savo vaizdo žaidimų valdiklį, kai pralaimi žaidimą, arba vaikas, kuris pratrūksta ašaromis, kai negauna norimo saldumyno.

Kaip tokiu atveju padėti savo vaikui? Kalbėkitės apie tai, kaip jis galėtų pasisakyti, kai jį užplūsta neigiamos emocijos. Tarkime, jei vaikas nenori užsiimti veikla, kurią daro jo draugai, galite sukurti scenarijų, kurį jis galėtų panaudoti, norėdamas sušvelninti situaciją: „Žinokite, aš nelabai domiuosi šiuo žaidimu, tačiau jūs žaiskite, o aš prisijungsiu vėliau.“. Taip pat nenuleiskite rankų, jei vaikui iš pirmo karto nepavyko susitarti su draugais. Kartu su juo pamodeliuokite kaip turėtų atrodyti gera savireguliacija. Pavyzdžiui, „Aš taip pat kartais susinervinu ir man būna sunku nusiraminti. Ką tada darau? Pradedu nuo dešimties gilių įkvėpimų – jie tikrai padeda.“. Kai vaikas įgis geresnių savireguliacijos įgūdžių, jis pradės labiau pasitikėti savimi ir galės tinkamai priimti sprendimus.

Realiai įvertinkite rizikas

Visi tėvai nori, kad jų vaikai augtų savo greičiu, tačiau spaudimas prisitaikyti prie to, ką daro ir kaip elgiasi kiti vaikai, gali būti itin stiprus. Kaip nubrėžti ribą tarp palaikymo ten, kur reikia, bei užkirsti kelią patyčioms? Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad daryti dalykus, kurie yra kitokie, nėra gėdinga, tačiau jis turi būti pasiruošęs, kad kiti vaikai gali nenorėti su juo žaisti. Tai galimybė padėti vaikams suprasti, kad kai kurie užsiėmimai iš tikrųjų yra priimtini tik tam tikrose vietose. Galima sakyti: „Žinau, kad žaisti su dinozaurais yra labai smagu, tačiau aš nemačiau, jog kiti vaikai tai darytų mokykloje. Įdomu, ar tai reiškia, kad tai yra kažkas, ką tiesiog geriau veikti namuose? Ką tu manai?“.

Užmegzkite atvirą ir palaikantį ryšį su vaiku

Deja, net ir itin smulkmeniškas planavimas negali užkirsti kelio patyčioms, todėl tėvai turėtų būti atidūs. Geriausias būdas sužinoti, su kuo susiduria jūsų vaikas, yra palaikyti atvirą ryšį su vaiku. Klauskite atvirų klausimų ir suteikite vaikams kuo daugiau galimybių papasakoti, kas vyksta jų gyvenime.

Domėkitės vaiko pasauliu

Jei nerimaujate dėl to, kad vaiko nebrandumas gali sukelti jam problemų, patyrinėkite, kaip atrodo jo pasaulis. Ką jis skaito, ko klauso, kodėl rengiasi taip, o ne kitaip. Kaip jo pomėgiai atrodo greta bendraamžių? Jei sužinojote apie ką nors, ką mėgsta jo draugai, tačiau jūsų vaikui tai dar neįdomu, pasiūlykite išbandyti, patikrinti tą dalyką kartu. Galbūt taip padėsite jam priartėti prie bendraamžių pasaulio.

Kada susirūpinti?

Kai kuriais atvejais tai, kas atrodo kaip nebrandumas, gali turėti visiškai kitokias priežastis. Ankstyvieji ADHD požymiai, kai kurie mokymosi sutrikimai, nerimas ir autizmas būna painiojami su nebrandumu. Pasufleruoti, kad kažkas ne taip, gali ir tokie dalykai kaip:

  • Su kalba, skaitymu ar rašymu susijusių įgūdžių vėlesnis susiformavimas,
  • Koordinacijos trūkumas – sunkumai naudojantis šakute, įskaitomai rašyti ir pan.,
  • Visiškas nesidomėjimas socialine veikla,
  • Nerimas dėl socialinių situacijų, tokių kaip nakvynė svečiuose, vakarėliai. Problemos susirandant ar išlaikant draugus,
  • Netinkamos pagal amžių miego problemos (pvz.: kai 9 metų vaikas nori miegoti tik su tėvais),
  • Akademiniai sunkumai, darantys didelę įtaką pažymiams,
  • Impulsų valdymo ir/ar koncentracijos problemos.

Vis dėlto, daugeliu atvejų vėlesnė branda yra tik dalis augimo proceso. Panašiai kaip nemokėjimas taisyklingai ištarti R raidės ar breketai. Šiame etape ypač svarbus tėvų palaikymas ir pagalba, kad vaikas galėtų saugiai, be įtampos pažinti pasaulį, pasivyti bendraamžius ir susikurti įrankius, kurie padės jam parūpintis savimi tiek dabar, tiek ateityje.

Parengta pagal Helping Kids Who Are Immature

Facebook Comments