Kaip atpažinti ADHD pamokų metu? - BrainGym

Daugeliui vaikų pirmieji ADHD požymiai pasireiškia dar prieš pradedant lankyti mokyklą. Bet būtent mokykloje, kai vaikas nepasiekia tokių pačių rezultatų kaip jo bendraamžiai, pradedama kalbėti apie ADHD. Ypač, jei vaikas negali ramiai nusėdėti vienoje vietoje, atsakymus į mokytojų klausimus tiesiog sako ar net šaukia, nepaisydamas jokių taisyklių, namų darbų neužbaigia ir atrodo, kad svajoja, kai mokytoja aiškina užduotis.

Toks elgesys gali būti patirtos traumos, streso ar jaučiamo nerimo priežastimi, taip pat priklausyti nuo vaiko amžiaus ir brandos lygio. Būtent dėl to tėvams ir mokytojams reikia žinoti, kaip atpažinti ADHD klasėje, ir kodėl jis gali būti panašus į kitus dalykus. Ir ypač įdėmiai stebėti vaikus, kurie dar negali patys papasakoti apie savo problemas.

ADHD simptomai

Su ADHD yra siejamas trijų rūšių elgesys: impulsyvumas, hiperaktyvumas ir neatidumas arba negalėjimas išlaikyti dėmesio. Žinoma, nemažai daliai vaikų kartais kyla sunkumų įdėmiai klausytis tėvų ar mokytojų, nusėdėti vietoje, laukti savo eilės. Vaikui turėtų būti diagnozuotas ADHD tik tuo atveju, jei jo simptomai yra ypač ryškūs lyginant su bendraamžiais.

ADHD simptomai yra skiriami į dvi grupes: neatidumas arba negalėjimas išlaikyti dėmesio ir hiperaktyvumas-impulsyvumas. Vieniems vaikams daugiausiai pasireiškia negalėjimas susikaupti, o pas kitus dominuoja hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Vis dėlto, dažniausiai pasireiškia abiejų simptomų kombinacija, kuri trukdo vaikams pasiekti gerų rezultatų mokykloje.

Kaip atpažinti vienam iš dviejų ADHD simptomų priskiriamą elgesį? Štai keletas pavyzdžių, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

NEATIDUMAS (negalėjimas susikaupti):

  • Palieka žioplas klaidas, praleidžia detales
  • Lengvai išsiblaško
  • Kyla problemų sekant instrukcijas
  • Atrodo, kad nesiklauso, nors pokalbis vyksta akis į akį
  • Turi problemų prioretizuojant darbus, susidėliojant veiklas ir daiktus
  • Dažnai nepabaigia užduočių klasėje
  • Vengia užduočių, kurioms atlikti reikia ilgesnio protinio darbo (tarp jų ir namų darbų darymo)
  • Dažnai pameta namų darbų užduotis, knygas, švarkelius, kuprines, sportinę aprangą

HIPERAKTYVUMAS-IMPULSYVUMAS:

  • Negali nusėdėti vienoje vietoje, nuolat muistosi
  • Sunku visą pamoką išsėdėti savo kėdėje
  • Bėga ir laipioja ten, kur tam netinkama vieta ir laikas
  • Nemoka tyliai žaisti
  • Yra ypatingai nekantrus, negali sulaukti savo eilės
  • Atrodo, kad visą laiką yra veiksme ar judinamas kažkokio vidinio motoriuko
  • Nuolatos kalba
  • Skuba pasakyti atsakymą dar prieš užbaigiant klausimą
  • Įsiterpia į kitų pokalbius, ima kitų daiktus, nejaučia kito asmeninės erdvės ribų

Į ką atkreipti dėmesį prieš nustatant ADHD?

Labai svarbu nepamiršti, kad ne kiekvienas energingas ar impulsyvus vaikas turi ADHD. Vaikams diagnozuojamas ADHD, jeigu anksčiau išvardinti simptomai kelia tikrus sunkumus mokykloje ir namuose. Ir toks elgesio modelis išsilaiko mažiausiai 6 mėnesius.

Taip pat svarbu, kai vertinate vaiko elgesį, jį palyginti su bendraamžių elgesiu. Ne su vaikais, esančiais jo klasėje, nes jų amžius gali skirtis metais ar net dviem. O amžius tikrai daro didelę įtaką vaiko sugebėjimui save disciplinuoti.

Neatmeskite ir kitų galimų tokio elgesio priežasčių. Jau minėjome, kad vaikas gali kentėti nuo nuolatinio nerimo dėl sudėtingos situacijos namuose, ar, pavyzdžiui, bendraklasių patyčių. Dar vienas dalykas, dėl kurio vaikai jaučia gėdą ir norą nuslėpti viską – tai kitos diagnozės ar problemos. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nerimsta, blaškosi, kai turi skaityti, gali būti, kad jam sunkumus kelia disleksija. Ir šio užsiėmimo vengimas yra gėdos, kad kažko nesugeba, išraiška.

Kuo mergaitės skiriasi nuo berniukų?

ADHD stereotipas yra tas, kad berniukai kelią chaosą klasėje šokinėdami iš savo vietų, užsiimdami kitų vaikų reikalais ar šaukdami atsakymus, nekeldami rankų. Tačiau ADHD serga ir mergaitės, kurios diagnozę išgirsta daug vėliau, nes jų simptomai yra subtilesni. Daugeliui jų būdingas tik neatidumas, kuris nurašomas svajingai ar išskirtinei mergaitės asmenybei. Jei jos turi hiperaktyvumo ar impulsyvumo simptomų, tai greičiausiai bus vertinamos kaip veržlios, kalbios ar pernelyg emocingos. Kita priežastis, kodėl mergaitėms nediagnozuojama ADHD – jų pačių jaučiama gėda dėl jų pasimetimo, atsilikimo. Bėgant laikui šis jausmas virsta į nuolatinį nepasitenkinimą savimi, manymą, kad mergaitė yra kvaila, galiausiai, peraugti į depresiją.

Stebėkite vaikus, kalbėkitės su jais ir nepalikite jų vienų bėdoje

Stebėti vaikų elgesį klasėje svarbu ne tik todėl, kad tai daro įtaką jų mokymuisi ir galbūt kitų klasėje esančių vaikų galėjimui mokytis, bet ir todėl, kad tai yra langas į jų socialinį ir emocinį vystymąsi. Kai vaikui ilgesnį laiką nesiseka, jis tampa uždaresnis, greičiau nusivilia, nebenori eiti į mokyklą. Laiku nesulaukęs pagalbos, toks vaikas susikuria disfunkcinio elgesio modelį, kurį sunku sugriauti.

Štai kodėl svarbu, kad tėvai gautų gerą psichinės sveikatos specialistą, kuris skirtų laiko kruopščiai apsvarstyti vaiko elgesio modelį ir ką tai gali (ir negali) parodyti. Laiku nustačius bei pradėjus spręsti vaiko problemas, jūs ne tik padėsite jam esamuoju laiku, bet ir padėsite pamatus jo sėkmingai ateičiai.

Parengta pagal What’s ADHD (and What’s Not) in the Classroom

Facebook Comments