Vaikas negirdi ir nesiklauso per pamokas: ką daryti?

„Nusiauk batus, nusiplauk rankas ir ateik valgyti.“ Po minutės vaikas stovi koridoriuje basas, rankos nenuplautos, o prie stalo jo nėra. Skamba pažįstamai? Mokykloje vyksta tas pats, tik mokytoja tai vadina „nesiklauso per pamokas“.

Dažniausiai vaikas neignoruoja nei jūsų, nei mokytojos. Jo ausys girdi puikiai, tačiau smegenims sunku greitai apdoroti, kas pasakyta, ir išlaikyti tai galvoje, kol užduotis atliekama. Ir tai galima lavinti.

Ar atpažįstate savo vaiką?

• Iškart po paaiškinimo klausia: „O ką reikia daryti?“
• Atlieka pirmą užduoties dalį ir sustoja.
• Triukšmingoje vietoje „atsijungia“, o ramioje kalbasi puikiai.
• Supainioja panašiai skambančius žodžius, atsako ne į tą klausimą.
• Diktantas jam sunkesnis nei nurašymas nuo lentos.
• Mokytoja sako „svajoja per pamokas“, nors namie vaikas smalsus ir kalbus.

Jei pažymėjote bent kelis punktus, verta pasidomėti dviem įgūdžiais: girdimosios informacijos apdorojimu ir darbine atmintimi.

Vaikas girdi, bet „neišgirsta“: kas tai?

Pagalvokite apie radiją su prastu signalu. Muzika groja, bet dalis žodžių pasimeta ir tenka spėlioti, apie ką daina. Taip jaučiasi vaikas, kuriam silpniau sekasi girdimosios informacijos apdorojimas – gebėjimas suprasti ir panaudoti tai, ką girdime.

Tokių vaikų klausa ir intelektas paprastai įprasti, tačiau jiems sunkiau sutelkti dėmesį į tai, kas sakoma žodžiu, ir tai įsiminti (NIDCD). Vienas dažniausių požymių – sunkumai vykdant nurodymus (Child Mind Institute). Plačiau rašėme straipsnyje „Girdimosios informacijos apdorojimas: kodėl vaikai mūsų negirdi“.

Kodėl klasėje sunkiau nei namie?

Įsivaizduokite, kad bandote pokalbį telefonu triukšmingame prekybos centre. Suaugęs dar susitvarko, o vaikui tai tikras iššūkis.

Vokiečių mokslininkai Klatte ir kolegos (2010) atkūrė klasės aplinką ir patikrino, kaip vaikai vykdo žodinius nurodymus, kai fone triukšmas ar kalba kiti. Triukšmas vaikams trukdė gerokai labiau nei suaugusiesiems, o pirmokams – labiau nei trečiokams. Įdomiausia, kad patys vaikai beveik nejautė, jog jiems sekasi prasčiau. Todėl jie ir nesako „negirdžiu“, o tiesiog „nesiklauso“.

Kai nurodymas „išgaruoja“ pusiaukelėje

Antrasis įgūdis – darbinė atmintis. Tai lyg nedidelis darbo stalas galvoje: ant jo trumpam padedame informaciją, kol su ja dirbame. Jei stalas mažas, dalis daiktų nukrenta.

Kembridžo universiteto profesorės Susan Gathercole tyrimai rodo, kad vaikai su silpnesne darbine atmintimi dažnai atrodo nedėmesingi, nors iš tikrųjų jie tiesiog pamiršta, ką turi daryti. Jos aprašytas pavyzdys puikiai tinka ir jūsų virtuvei: „lapus – ant žalio stalo, korteles – į vokelį, pieštuką – į penalą ir sėsk ant kilimo“. Vaikas padeda lapus… ir viskas.

Smegenys – kaip raumenys

Pirmą dieną sporto salėje niekas nekelia 100 kg. Pradedame nuo to, ką galime, ir krūvį didiname palaipsniui. Smegenys veikia labai panašiai – jos stiprėja nuo tikslingo, reguliaraus darbo.

Keli įdomūs to įrodymai:

• Londono taksistai. Norėdami gauti licenciją, jie kelerius metus mintinai mokosi tūkstančių miesto gatvių. Mokslininkai nustatė, kad jų smegenyse atminties ir orientacijos sritis didesnė nei kitų žmonių (Maguire ir kt., 2000). Vėliau sekant tuos pačius žmones paaiškėjo, kad ji padidėja būtent tiems, kurie mokėsi ir išlaikė egzaminą (Nature, 2011).
• Muzikantai. Vaikams, dvejus metus reguliariai lankiusiems muzikos užsiėmimus, smegenys pradėjo tiksliau skirti panašius kalbos garsus. Po vienų metų pokyčių dar nebuvo (Northwesterno universitetas, 2014). Kaip ir sporte: rezultatą duoda ne vienas kartas, o reguliarumas.
• Harvardo vaiko raidos centras (Center on the Developing Child) pabrėžia, kad dėmesio ir darbinės atminties įgūdžiai stiprėja kartojant praktiką, kai vaikui iššūkis tinkamas – ne per lengvas ir ne per sunkus.

Tad svarbiausias klausimas – kurį „raumenį“ treniruoti.

Ką galite daryti jau šiandien

• Pirmiausia akių kontaktas. Pakvieskite vaiką vardu ir palaukite, kol pažiūrės į jus.
• Vienas–du žingsniai. Vietoj „nusiauk, nusiplauk, ateik valgyti“ – pirmiausia „nusiauk batus“.
• Pakartok man. Paprašykite vaiko savais žodžiais pasakyti, ką reikia padaryti.
• Tyla namų darbams. Išjunkite televizorių fone – jam tai trukdo labiau, nei atrodo.

Šie patarimai palengvina kasdienybę, bet patys įgūdžiai nuo to nesustiprėja. Tam reikia tikslingos treniruotės.

Kaip padeda Braingym

1. Gibson testas parodo, kuris „raumuo“ silpniausias. Per maždaug valandą įvertinami 7 kognityviniai įgūdžiai, tarp jų girdimosios informacijos apdorojimas, darbinė atmintis, dėmesys ir apdorojimo greitis. Po testo specialistas paaiškina rezultatus.
2. Individualios treniruotės. Kaip asmeninis treneris sporto salėje, Braingym treneris dirba su vaiku vienas su vienu, parenka pratimus būtent silpnesniems įgūdžiams ir palaipsniui didina krūvį. Pratimai primena žaidimus, todėl vaikai juos daro noriai.

Dažniausi tėvų klausimai

Ar tai reiškia, kad vaikas blogai girdi?

Nebūtinai. Daugeliui vaikų klausa gera – sunkumas slypi tame, kaip smegenys apdoroja tai, kas girdima.

Ar vaikas tai „išaugs“?

Su amžiumi šie įgūdžiai bręsta, tačiau, kaip rodo tyrimai, labiausiai juos stiprina tikslinga, reguliari praktika.

Nuo kokio amžiaus galima atlikti Gibson testą?

Paklauskite mūsų specialistų – jie patars pagal jūsų vaiko amžių ir situaciją.

Sužinokite, kodėl jūsų vaikui sunku klausytis per pamokas

Gibson testas, rezultatų analizė ir konsultacija. Iki lapkričio 27 d. – 135 € vietoj 180 €.

Registruokite vaiką Gibson testui →

Šaltiniai

• Auditory Processing Disorder in Children – NIDCD (per Reading Rockets)
• Signs a Child Might Have Auditory Processing Disorder – Child Mind Institute
• Effects of noise and reverberation on speech perception and listening comprehension of children and adults in a classroom-like setting – Klatte, Lachmann, Meis, Noise and Health, 2010
• Does noise affect learning? A short review on noise effects on cognitive performance in children – Klatte, Bergström, Lachmann, Frontiers in Psychology, 2013
• Understanding how working memory problems impair classroom learning – MRC Cognition and Brain Sciences Unit, Kembridžo universitetas
• Working memory in the classroom – The Psychologist, British Psychological Society
• Navigation-related structural change in the hippocampi of taxi drivers – Maguire ir kt., PNAS, 2000
• 'The Knowledge' enlarges your brain – Nature, 2011 (apie Woollett ir Maguire tyrimą)
• Community Music Programs Enhance Brain Function in At-Risk Children – Northwesterno universitetas (Kraus ir kt., Journal of Neuroscience, 2014)
• Executive Function: Skills for Life and Learning – Harvard Center on the Developing Child