Mano vaikas turi ADHD. Kas yra kitaip?
Kai vaikas turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimą (ADHD), tėvai dažnai susiduria su iššūkiais, kurių kiti dažniausiai nė neįsivaizduoja. ADHD nėra tik hiperaktyvumas ar išsiblaškymas – tai neurologinė būklė, susijusi su smegenų struktūra ir jų veikla. Norint suprasti savo vaiką ir padėti jam geriau prisitaikyti, verta pažvelgti į keletą svarbiausių ADHD ypatybių.
Dopamino lygiai
Dopaminas – tai neuromediatorius, atsakingas už motyvaciją, malonumo jausmą ir gebėjimą susikaupti. ADHD turintys vaikai dažniausiai turi žemesnį dopamino kiekį smegenyse, todėl jiems sunkiau išlaikyti dėmesį ilgą laiką, ypač jei užduotis jiems nekelia susidomėjimo. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl šie vaikai dažnai ieško stipresnių stimulų, nuolat juda ar renkasi veiklas, suteikiančias greitą atlygį.
Prefrontalinė žievė
Prefrontalinė smegenų žievė yra atsakinga už vykdomąsias funkcijas – planavimą, impulsų kontrolę, sprendimų priėmimą ir organizavimą. ADHD turintiems vaikams ši sritis yra mažiau aktyvi, todėl jiems sunkiau laikytis nustatytų taisyklių, susiplanuoti laiką ar prisiminti, ką reikia padaryti. Tai gali atrodyti kaip nepaklusnumas ar išsiblaškymas, tačiau iš tiesų vaiko smegenys tiesiog kitaip apdoroja informaciją.
Silpnesni ryšiai tarp smegenų sričių
Vaiko, turinčio ADHD, smegenys veikia šiek tiek kitaip – tyrimai rodo, kad ryšiai tarp skirtingų smegenų dalių yra silpnesni. Tai reiškia, kad informacija tarp skirtingų centrų keliauja ne taip efektyviai. Dėl šios priežasties vaikams sunkiau susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ar sklandžiai pabaigti vieną užduotį ir tada eiti prie kitos vykdymo.
Sensorinė perkrova
Daugelis ADHD vaikų yra jautresni aplinkai – stipresni garsai, ryškios šviesos ar net drabužių etiketės gali sukelti dirginimą. Sensorinė perkrova reiškia, kad smegenys gauna per daug informacijos iš aplinkos ir negali jos tinkamai apdoroti. Dėl to vaikas gali būti labiau suirzęs, nervingas ar net agresyvus, nors iš tikrųjų jis tiesiog pavargęs nuo aplinkos stimulų.
Emocijų reguliavimas
ADHD turintys vaikai dažnai susiduria su stipriomis emocijomis, kurias jiems sunku kontroliuoti. Jie gali greitai susierzinti, stipriai reaguoti į kritiką ar per ilgai išlikti susijaudinę net ir po mažų nesėkmių. Tai nereiškia, kad jie nenori būti ramūs – jų smegenys tiesiog sunkiau perdirba emocinius signalus.
ADHD – ne kliūtis, o kitoks mąstymo būdas
ADHD nėra tik trūkumas – daugelis ADHD turinčių vaikų yra kūrybiški, smalsūs ir labai energingi. Suteikus tinkamą pagalbą, aiškias struktūras ir daug pozityvaus paskatinimo, jie gali pasiekti puikių rezultatų tiek akademinėje srityje, tiek gyvenime. Tad vietoje kovojimo su vaiko elgesiu, yra svarbiau rasti būdus, kaip padėti jam atsiskleisti.
