Mokslininkų teigimu, su kiekvienais metais žmogaus numatoma gyvenimo trukmė metais pailgėja maždaug trimis mėnesiais – tai reiškia, kad šio amžiaus viduryje statistinio amerikiečio, kuris dabar vidutiniškai nugyvena 77 metus, gyvenimo trukmė bus apie 88 metus, o artėjant link 2100-ųjų, vidutinė gyvenimo trukmė jau turėtų pasiekti 100 metų.
Vakarietiškame pasaulyje, mūsų gyvenimas nebe toks sunkus, toks žiaurus ir nebe toks trumpas, koks buvo prieš šimtmetį. Tačiau, ar mes pasiruošę gyventi ilgiau? Teoriškai – taip, tačiau labai svarbu jau šiandien pradėti rūpintis savo – dabar jau ilgesnio – gyvenimo kokybe, o konkrečiai kalbant – neleisti silpti savo kognityviniams įgūdžiams.
Revoliucinis tyrimas
Prieš kelis metus Suomijoje buvo atliktas pirmas toks pasaulyje geriatrinės intervencijos kognityvinių sutrikimų ir negalios prevencijai (FINGER) tyrimas, kuris parodė, kad įmanoma užkirsti kelią kognityvinių įgūdžių silpnėjimui tarp vyresnio amžiaus grupės asmenų. Šiame tyrime dalyvavo 1260 vyrų ir moterų, nuo 60 iki 77 metų amžiaus imtinai.
Tyrimo savanoriai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Vienai tyrimo grupei buvo skirtos asmeninės mitybos konsultacijos, fizinės terapijos mankštos ir kognityvinių įgūdžių mokymai; taip pat, šios grupės tiriamieji dažnai bendravo tarpusavyje, kartu ruošdavo maistą, bent kartą per savaitę susitikdavo mokymuose ar mankštoje. Kitos grupės tiriamiesiems buvo suteiktos tik bendros žinios apie sveiką gyvenimo būdą ir kartą per ketvirtį primenamos elektroniniu naujienlaiškiu.
Tiek pirmos, tiek antros grupės savanoriams viso tyrimo metu buvo atliekami fiziologiniai ir intelektiniai testai. Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad abiejų grupių tiriamųjų testų rezultatai pagerėjo, tačiau pirmosios grupės balas buvo 25 proc. didesnis nei antrosios. Be to, atlikdami protines užduotis, pirmosios grupės tiriamųjų reakcijos laikas buvo 150 proc. geresnis, o organizavimo ir loginio ryšio nustatymo rodikliai buvo 83 proc. geresni nei antrosios grupės tiriamųjų.
„Aštraus“ proto panacėja
Nors šiuo metu nėra gydymo, galinčio užkirsti kelią demencijai ar ją išgydyti, FINGER tyrimas leidžia daryti išvadas, kad galima išskirti pagrindžiančius veiksnius, kurie padeda apsisaugoti nuo kognityvinių įgūdžių silpnėjimo vyresniame amžiuje. Štai jie:
Sportas. Fizinis aktyvumas turi labai daug privalumų – kasdienė mankšta gali padėti išvengti širdies ligų, antrojo tipo diabeto, sumažinti padidėjusio kraujo spaudimo, nemigos, nerimo ar depresijos simptomus. Maža to, FINGER tyrimas įrodė, kad sportas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kovojant su kognityvinių įgūdžių silpimu – nustatyta, kad nuolatinis fizinis krūvis gali padėti net ir tiems žmonėms, kurie jau prieš tai turėjo atminties problemų.
Taurė vyno. Riboto kiekio, tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimas gali pristabdyti konkrečių kognityvinių įgūdžių silpnėjimą ir netgi demenciją. Štai raudonajame vyne randamas resveratorolis padeda kovoti beta amiloidais – žalingomis medžiagomis, kurios yra vienos iš Alzheimerio ligos sukėlėjų. Tiesa, reikia prisiminti, kad alkoholis pats savaime nėra „aštraus“ proto panacėja – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, išgeriamas alkoholio kiekis neturėtų viršyti vienos taurės per dieną, jei esi vyras, ir vienos taurės per dvi dienas, jei esi moteris. Tai labai svarbi riba – tie vyrai, kurie išgeria daugiau nei 14 taurių per savaitę – atitinkamai moterys, išgeriančios daugiau nei 7 taures per savaitę – turi 22 proc. didesnę riziką patirti Alzheimerio simptomus nei tie, kurie visai nevartoja alkoholio.
Miegas. Kokybiškas miegas yra būtinas stiprinant kognityvinius įgūdžius – kai mes miegame, ilsisi ne tik mūsų raumenys, bet ir mūsų nervų sistema, t.y. mūsų smegenys. Įrodyta, jog mokymosi proceso metu atmintis formuojasi ir žinios „nusėda“ būtent miego metu. FINEGR tyrimas parodė, kad žmonės, kurie išmiega mažiau nei rekomenduojamas 7-8 valandas per parą, intelektinėse užduotyse pasirodo ženkliai prasčiau nei tie, kurie džiaugiasi kokybiška miego rutina.
Iššūkiai smegenims. Gretutiniame tyrime, kuriame dalyvavo vyresni nei 65 metų savanoriai, tiriamiesiems buvo leista savo nuožiūra pasirinkti vieną ar kelis „proto mankštos“ būdus – jie galėjo skaityti knygas (ar kitą spausdintą literatūrą), spręsti žodinius ar skaičių galvosūkius (pvz. sudoku), žaisti kortų arba stalo žaidimus, dalyvauti diskusijų klube arba kiekvieną savaitę groti muzikos instrumentu. Po penkerių metų, tų senjorų, kurie aktyviausiai (t.y. bent 2 kartus per savaitę) darė „namų darbus“, kognityviniai įgūdžiai buvo nenusilpę arba nusilpę mažiausiai. Šios išvados tik dar kartą patvirtino koreliaciją tarp protą stimuliuojančių užsiėmimų ir mažesnės rizikos susirgti Alzheimeriu.
Draugai. FINGER tyrėjai teigia, kad vyresniame amžiuje asmens socialinis ratas yra ne mažiau svarbus nei fizinis aktyvumas ar subalansuota dieta. Stiprūs socialiniai ryšiai – tarp draugų, artimųjų, giminaičių, hobio ar klubo narių, – padeda išlaikyti kognityvinių įgūdžių kartelę ir kokybišką atmintį. Ir atvirkščiai – tų, kurie serga depresija ir sunkiai prisileidžia kitus žmones, kognityviniai įgūdžiai silpsta greičiau nei tų, kurie palaiko artimesnius ryšius su kitais žmonėmis.
Pamoka, kurią reikia išmokti
Tikriausiai jau ir taip numanėte, kad ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo paslaptis slypi už „fizinio aktyvumo“, „kokybiško miego“ ir „proto mankštos“ kombinacijos. Tačiau FINGER tyrimas atskleidė dar ir tai, kad vertinant tiriamųjų kognityvinius gebėjimus, daug geresnius testų rezultatus parodė tie, kuriems iš tiesų patiko, tai ką jie darė – jie atrado sau mėgiamą sportą ar iškėlė sau iššūkį imdamiesi naujos veiklos, pvz. smegenų mankštos užsiėmimų. Mes gyvensime ilgiau, nei gyveno mūsų proseneliai, seneliai ir mūsų tėvai – ir todėl jau dabar turime pasirūpinti savo ilgesnio gyvenimo kokybe, kurią pagrinde nulemia smegenų veikla ir kognityviniai įgūdžiai.
Facebook
Instagram
YouTube